Hiperakuzija: kai garsai tampa nepakeliami

Daugumai iš mūsų kasdienis triukšmas nekelia jokių problemų. O jei šakutės žvangesys, dviračio skambutis ar net paprastas pašnekesys staiga imtų kelti skausmą ar atrodyti nepakeliami? Tai gali būti hiperakuzija – padidėjęs jautrumas garsams. Papasakosime, kas tai per būklė, kokie jos požymiai ir ką galima padaryti, siekiant su ja susigyventi.

Kas yra hiperakuzija?

Hiperakuzija – tai būklė, kai klausa tampa itin jautri net ir įprastiems, kasdieniams garsams. Tai, kas kitiems skamba visiškai normaliai, žmogui su hiperakuzija gali sukelti aštrų skausmą ar tiesiog pribloškiantį pojūtį. Ši būklė dar vadinama triukšmo jautrumu arba klausos hipersensityvumu.

Svarbu neklysti manant, kad tai reiškia gerą klausą. Iš tikrųjų šie žmonės dažniausiai girdi ne geriau nei kiti, tiesiog garsai jiems atrodo per stiprūs. O tai gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą – tiek socialiai, tiek emociškai.

Hiperakuzijos simptomai

Simptomai kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai, tačiau dažniausiai pastebimi šie:

• skausmas dėl visiškai įprastų garsų (balsų, stalo įrankių žvangėjimo, eismo triukšmo);
• įtampa ar stresas, atsiradus triukšmui;
• socialinių situacijų vengimas dėl garso;
• nuovargis ar dirglumas pabuvus judrioje, triukšmingoje aplinkoje;
• fizinės reakcijos – galvos skausmas ar padažnėjęs širdies plakimas, kurias sukelia tam tikri garsai.

Kartais hiperakuziją lydi ir spengimas ausyse, tačiau taip būna ne visada.

Kas sukelia hiperakuziją?

Vienos konkrečios priežasties nėra – dažniausiai ji išsivysto dėl kelių veiksnių derinio. Štai žinomiausios:

Klausos pažeidimas. Jį gali sukelti garsūs triukšmai, sprogimai ar ilgai trunkantis triukšmo poveikis.

Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, Laimo liga, Belo paralyžius ar išsėtinė sklerozė.

Galvos ar kaklo trauma. Smegenų sukrėtimas ar kaklo pažeidimas gali paveikti tai, kaip smegenys apdoroja garsą.

Stresas ir perdegimas. Ilgai trunkantis stresas gali padaryti smegenis jautresnes dirgikliams, tarp jų – ir garsui.

Vaistai ar ausies operacija. Kai kurie vaistai ir chirurginės procedūros taip pat gali paveikti klausą.

Kaip hiperakuzija susijusi su stresu?

Stresas ir hiperakuzija dažnai vienas kitą maitina. Lėtinis stresas didina jautrumą garsams, o padidėjęs jautrumas garsams savo ruožtu kelia dar daugiau streso, nes trukdo įprastai gyventi. Žmonės su hiperakuzija dažnai vengia judrių vietų, susibūrimų, kartais net darbo – o tai gali vesti į izoliaciją ir dar didesnę psichologinę įtampą.

Todėl svarbu rūpintis ne tik klausa, bet ir savo psichine savijauta. Gali padėti atsipalaidavimo pratimai, pokalbiai su psichologu, tinkamas poilsio ir veiklos balansas. Rinkitės tai, kas jums tinka geriausiai.

Hiperakuzija ir autizmas

Padidėjęs jautrumas garsams ypač dažnai pasitaiko žmonėms, esantiems autizmo spektre. Jiems garsai neretai atrodo daug stipresni nei kitiems, o tai gali sukelti paniką, sensorinę perkrovą arba norą vengti tam tikrų vietų ir situacijų. Iš dalies taip yra dėl to, kaip skirtingai jų smegenys apdoroja informaciją.

Vaikų ir suaugusiųjų su autizmu jautrumą garsui reikia vertinti rimtai ir atsižvelgti į jų sensorinius poreikius. Padėti gali triukšmą slopinančios ausinės, minkšti ausų kištukai, skirti geresnei koncentracijai, taip pat rami ir nuspėjama aplinka.

Kaip sau padėti kenčiant nuo hiperakuzijos?

Ši būklė gali gerokai apsunkinti gyvenimą, tačiau yra būdų, kaip ją valdyti.

Garso terapija. Gydytojas gali padėti sudaryti programą, kuri palaipsniui pratins klausą prie garsų iš naujo.

Kognityvinė elgesio terapija. Ji padeda pakeisti reakciją į nerimą ar neigiamas mintis, susijusias su garsu.

Streso valdymas. Atsipalaidavimo pratimai, sąmoningas kvėpavimas ar mindfulness praktikos gali sumažinti sensorinę perkrovą – rinkitės tai, kas jums tinka.

Aplinkos pritaikymas. Verta pagalvoti apie garso izoliaciją namuose, dažnesnes ramias pertraukas ir vengti staigaus ar garsaus triukšmo.

Ar ausų kištukai padeda sergant hiperakuzija?

Taip, ypač aplinkose, kur dirgiklių daug. Bet svarbu jais nepiktnaudžiauti: nuolat naudojami kištukai gali dar labiau padidinti jautrumą, nes ausys nustoja pratusios prie įprastų garsų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hiperakuziją

Ar hiperakuzija ir spengimas ausyse (tinnitus) yra tas pats?

Ne. Nors šios būklės dažnai pasitaiko kartu, jos skirtingos: sergant tinnitus girdime garsus, kurių iš tikrųjų nėra – spengimą, zvimbimą, o sergant hiperakuzija realūs garsai tiesiog atrodo nepakeliamai garsūs.

Ar hiperakuzija gali praeiti?

Kai kuriais atvejais - taip, po gydymo ar net savaime. Kitiems ji išlieka visą gyvenimą. Ar pavyks pasveikti, ar bent sumažinti simptomus, priklauso nuo hiperakuzijos atsiradimo priežasties, gydymo ir konkrečios situacijos.

Ar yra hiperakuzijos gydymo būdų?

Greito sprendimo nėra, tačiau padėti gali audiologinė terapija, psichologinė pagalba ir klausos apsaugos priemonės. Dažniausiai geriausiai veikia keli metodai kartu.